Telefonai mokykloje 2026: ką numato įstatymas ir kaip užpildyti pertraukas be telefono

Telefonai mokykloje: ką numato nauja tvarka

2026 m. balandžio 23 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XVP-906(2)): švietimo, mokslo ir sporto ministrui kartu su sveikatos apsaugos ministru pavesta tvirtinti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo mokykloje rekomendacijas, o visos mokyklos privalo turėti savo tvarkas. Pataisos įsigaliojo 2026 m. gegužės 1 d., o tvarkas mokyklos turėjo pasirengti iki rugsėjo 1 d. (plačiau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime).

Rekomendacijas bendru įsakymu patvirtino dvi ministerijos – ne tik švietimo, bet ir sveikatos apsaugos, nes telefonų naudojimo pasekmės siejamos su mokinių savijauta ir sveikata. Tvarką tvirtina mokyklos vadovas, įvertinęs mokyklos tarybos siūlymus, ir ji turi būti paskelbta mokyklos interneto svetainėje.

Kokius modelius gali rinktis mokykla

• Telefonai atėjus paliekami specialiai įrengtoje saugioje vietoje ir atsiimami po pamokų.
• Telefonai lieka kuprinėje, bet yra išjungti arba begarsiu režimu.
• Mokiniai asmeninių išmaniųjų įrenginių į mokyklą nesineša.
• Kita, konkrečiai mokyklos bendruomenei tinkama tvarka.

Išimtys, stebėsena ir pasekmės

Telefonas prieinamas mokiniams, kuriems jo reikia dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Vyresnių klasių mokiniai telefonus gali naudoti ugdymo tikslais mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto iniciatyva. Tvarkoje turi būti numatytos stebėsenos priemonės ir pasekmės, pavyzdžiui, mokyklos teisė laikinai paimti išjungtą telefoną, jei taisyklė pažeista. Rekomendacijose ribojimai numatyti ir mokytojams. Pasak švietimo ministrės, dar prieš priimant pataisas beveik 80 proc. ugdymo įstaigų jau turėjo tvarkas su ribojimu per pamokas ir pertraukas.

Kodėl telefonai mokykloje pradėti riboti

2023 m. UNESCO pasaulinėje švietimo stebėsenos ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad vien telefono artumas blaško mokinius, ir pasiūlyta leisti mokykloje tik tas technologijas, kurios aiškiai padeda mokytis. Tuomet telefonus mokyklose ribojo mažiau nei ketvirtadalis šalių. 2026 m. kovo duomenimis, nacionalinį draudimą jau turi 114 švietimo sistemų – 58 proc. pasaulio šalių.

Didžiausią įrodymų bazę sudaro tarptautinis PISA tyrimas. EBPO duomenimis, 65 proc. 15-mečių bent per dalį matematikos pamokų blaškosi dėl skaitmeninių įrenginių, o mokiniai, kuriuos pamokose blaško kitų naudojami įrenginiai, matematikos teste surenka 15 taškų mažiau – tai maždaug trys ketvirtadaliai mokslo metų pažangos. 45 proc. mokinių jaučia nerimą, kai telefono nėra šalia.

Kokią žalą daro telefonai mokykloje ir už jos ribų

• Dėmesys ir mokymasis. Pranešimai ir vien telefono buvimas šalia atitraukia dėmesį, o UNESCO cituojamo tyrimo duomenimis, grįžti prie užduoties gali prireikti iki 20 minučių.
• Priklausomybė nuo socialinių tinklų. Tarptautinio HBSC tyrimo (2022 m.) duomenimis, beveik pusės Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra probleminis, o kas aštuntas turi didelę priklausomybės riziką. Tarp septintokių mergaičių problemiškai tinklais naudojasi 52 proc.
• Miegas ir savijauta. Intensyviai socialiniais tinklais besinaudojantys paaugliai dažniau miega prasčiau, prasčiau jaučiasi ir dažniau skundžiasi sveikata.
• Patyčios. Telefonas pertraukos metu – tai ir galimybė nufilmuoti, įkelti, pašiepti. Mokyklos, atsisakiusios telefonų, pastebi mažiau patyčių.
• Judėjimas ir gyvas bendravimas. Pertrauka su telefonu dažniausiai praleidžiama sėdint, žiūrint į ekraną, o ne kalbantis ar judant.

Ką rodo mokyklos, kurios pertraukas be telefono jau turi

Klaipėdos „Vyturio“ progimnazija telefonų per pamokas ir pertraukas atsisakė prieš ketverius metus. Pasak direktorės Ingos Bagdonienės, pagerėjo mokinių akademiniai pasiekimai, sumažėjo patyčių, vaikai daugiau bendrauja gyvai ir sustiprėjo fiziškai. Taisykles mokykla kūrė kartu su mokinių savivalda, o pagrindinė išvada – atsisakius telefonų, vaikams reikia ką nors pasiūlyti mainais: žaidimų, poilsio erdvių, galimybę sportuoti ir ramią vietą tiems, kam triukšmo per daug.

Kauno „Herojaus“ mokykloje telefonai ryte dedami į dėžutę ir grąžinami po pamokų jau beveik dešimtmetį. Ramygalos gimnazijoje sporto būreliuose, kuriuos lanko bent trečdalis gimnazijos mokinių, telefonai tiesiog sudedami į kuprinytę – sporto salėje jų nėra.

Aktyvios pertraukos, kai telefonai mokykloje ribojami

Medžio Karma – medinių lauko žaidimų gamintojas Šiauliuose nuo 2020 m. Nuolat bendraujame su mokyklomis, darželiais ir bendruomenėmis, todėl žaidimus mokykloms gaminame žinodami, kaip jie naudojami: per pertrauką prie vieno žaidimo per dieną prieina dešimtys vaikų, jie skuba, stumdosi, bando jėgas. Todėl renkamės tvirtas medžiagas – drėgmei atsparią fanerą, alyvuotą spalvotu aliejumi – ir tvirtas konstrukcijas, kurias galima palikti koridoriuje ar kieme visą dieną.

Mūsų žaidimai: stalo formos žaidimai ir Korio labirintas, Žvejybos lenta, Korys iš arti. Nuotr. Žaneta Bytautienė.

Ko vaikai išmoksta per pertraukos žaidimą

• Laukti savo eilės. Prie gero žaidimo visada susidaro eilė – ir tai pamoka kantrybės, kurios telefonas neišmoko.
• Laimėti ir, svarbiausia, pralaimėti. Pralaimėjimas prie žaidimo lentos – mažas, saugus ir greitai pamirštamas. Būtent taip vaikai mokosi jį priimti, pasveikinti kitą ir bandyti dar kartą.
• Saugoti bendrą inventorių. Kai mokykla patiki žaidimą koridoriuje be nuolatinės priežiūros, mokiniai jaučia pasitikėjimą ir atsakomybę. Tai stiprus psichologinis signalas: „mes jumis tikime“.
• Susitarti ir laikytis taisyklių. Vaikai patys sprendžia, kas pradeda, kaip skaičiuojami taškai, kas teisėjauja.
• Bendrauti gyvai. Prie žaidimo susitinka skirtingų klasių vaikai, žiūrovai palaiko, pradinukai mokosi iš vyresnių.
• Judėti ir nusiraminti. Taiklumo ir koordinacijos žaidimai išjudina, o labirintai ir galvosūkiai padeda susikaupti prieš kitą pamoką.

Kaip mokyklai įvesti aktyvias pertraukas: 5 žingsniai

DUK: telefonai mokykloje ir pertraukos